atastogos

atãstogos sf. pl. (1) žr. atostogos: Buvo atvažiavęs sūnus atãstogų Brž. ║ seniau – viešimasis samdinių laikas tėviškėje: Kai veža šeimyną atãstogų, tai gaspadinė įdeda paviržį Kp. Po Kalėdų čia nebebūsiu, eisiu atãstogų Kp. Paleidė atãstogų Pn.